- šniūkšt
- šniū́kšt interj. NdŽ, šniū̃kšt NdŽ, Kv 1. NdŽ kartojant intensyviam uostymui nusakyti: Parlėkė raganos vaikai, šniū́kšt šniū́kšt – žmogiena kvepia (ps.) Žg. 2. uostomojo tabako įtraukimui nusakyti: Šniū́kšt gerą šniūkį Grž. 3. kartojant prunkštimui juokiantis nusakyti: Mergos šniūkšt šniūkšt! Tūrisi nuo juoko, paraudo, net akys balsta Žem. 4. staigiam ir smarkiam įlindimui, įsmukimui nusakyti: Šniū́kšt balon berniokas Aln. Šniū́kšt į žemę i įlindo Trš. Tik šniū́kšt pusnin parlindau Aln.
Dictionary of the Lithuanian Language.